raitgužė

raĩtgužė sf. (1)DŽ¹, Pn žr. raiguža 1: Ką tu čia šneki, raĩtguže, eik namo! Ėr. O tu, raĩtguže, kur eini?! Ėr. ║ Štiš tu, raĩtguže – iškapstysi visą daržą Trs. To raĩtgužė išknisė visą daržą Trs.